- praemūnio
- praemūnītio
- praenato
- praenāvigo
- praenego
- Praeneste
- Praenestīnī
- Praenestīnus
- praeniteo
- praenōmen
- praenōsco
- praenōtio
- praenoto
- praenōtus
- praenōvī
- praenūbilus
- praenūntia
- praenūntiātio
- praenūntio
- praenūntium
- praenūntius 1
- praenūntius 2
- praeoccupātio
- praeoccupātus
- praeoccupo
- praeopto
- praepando
- praeparātio
- praeparātō
- praeparātor
- praeparātōrius
- praeparātus 1
- praeparātus 2
- praeparcus
- praeparo
- praeparvus
- praepedīmentum
- praepedio
- praependeo
- praepes 1
- praepes 2
- praepilātus 1
- praepīlātus 2
- praepinguis
- praepollēns
- praepollentia
- praepolleo
- praepondero
- praepōno
- praeporto
- << >>
- praeoccup|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Susiję: praeoccupātus
- Jokantas 1936
prae-occupo 1
1) iš laiko, iš anksto paimti, užimti, pirma už kitą įsitvirtinti, įsigalėti saltum N, vias, Macedoniam N; trop. animos timor p.; ptc. perf. praeoccupātus 3 iš anksto apimtas, paimtas, angažuotas animus timore iš anksto paraližuotas; p. legatione a Pompeio iš anksto paskirtas.2) trop. užlenkti, užbėgti už akių praeoccupari adventu Caesaris; ne alteruter alterum praeoccuparet kad neateitų anksčiau už kitą; su inf. praeoccupant legem ferre L stengiasi anksčiau įnešti į tautos susirinkimą.
- Kuzavinis 2007
- praeoccup|o, āre, āvī, ātum vt [prae + occupo] 1. ìš añksto užim̃ti (loca opportūna L); anksčiaũ įsitvìrtinti (įsigalė́ti);2. prk.1) apim̃ti; animōs timor ~āvit Cs síelas àpėmė báimė;2) pranókti, praleñkti, užbė́gti ùž akių̃ (aliquem N); ~ant lēgem ferre L jiẽ sténgiasi anksčiaũ pasiū́lyti įstãtymo projèktą
- praeoccup|o, āre, āvī, ātum vt [prae + occupo]