praepōno

praepōn|o, ere; posuī, positum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: praepositus 1; praeposuī

Sirvydas 1642
- źwierzchność dáię komu, Præficio, præpono, Statau vnt wireſnibes.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- prae-pōno, posuī, positum 3
  1) dėti, statyti priekyje, priešais, pristatyti, pridėti *versus in fronte libelli; *undique decerptam fronti olivam apvainikuoti; *praeponens ultima primis.
  
  2) statyti arba uždėti vyresniuoju, pavesti vadovavimą tyranni a Lacedaemoniis praepositi N; mediā acie aliquem; aliquem in laevo cornu L; *praepositus sancto loco šventovės saugotojas; praepositum esse militibus.
  
  3) bevelyti, aukščiau statyti, daugiau vertinti, labiau norėti amicitiam patriae; salutem civium suae vitae.

Kuzavinis 2007
- praepōn|o, ere; posuī, positum vt [prae + pōno]
  1. dė́ti (statýti) príekyje (ultima prīmīs H); pridė́ti, pristatýti (aliquid C); uždė́ti; olīvam frontī ~ere H uždė́ti añt galvõs alỹvmedžio vainìką; pass. ~ī bū́ti (įvỹkti) pirmà;
  
  2. prk. ìš añksto pridùrti (pasakýti); pauca ~ere C ìš añksto pasakýti kẽletą pastabų̃;
  
  3. paskìrti vir̃šininku, pavèsti vadováuti (aliquem mediā aciē Cs; aliquem in laevō cornū L); ~ere aliquem prōvinciae C paskìrti ką̃ provìncijos viẽtininku; ~ere aliquem nāvibus C paskìrti ką̃ laivýno vadù;
  
  4. prk.
  
  1) teĩkti pirmenýbę, labiaũ vértinti (salūtem reī pūblicae suae vītae C);
  
  2) labiaũ norė́ti C