Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 1. praes|ēns, entis
  • Būdvardis, 3 linksniuotė (tipas su -nt-), 1 galūnės. Skiemenys: LL (2)
  • Susiję: praefuī; praesum
  • Sirvydas 1642
    • Borg. Pecunia credita, non præſens, non numerata. Patikis, patekieimas pinigu áźu pirktus dayktus. rc.
    • Borguię. Vendo pecunia non præſenti, credo rẽ venditam emptori. Patikiu pinigu pirkieiuy, áźu prekies pałukis.
    • Obecny, Praeſens, praeſto. Cia eſſus.
    • ſmiele, Animosè, animoſiſſimè, præſeti animo. Druſiey.
    • Teraznieyſzy, Præſens, inſtans. Dabar, eſſus.
  • Jokantas 1936
    • prae-sēns, entis (abl. sing. -e kaipo subst. ir konstr. abl. absol., šiaip -i; gen. pl. -ium) su comp. ir sup. [ptc. iš prae-sum, tad „priešais, čia pat esąs“]
      1) čia pat esąs p. tecum egi pats; praesente vulgo N minios akivaizdoje; virum praesentem et audientem vitā privandum esse dixit; sermo pasikalbėjimas žodžiu; jurid. term. t. advocatum in rem p. venire įvykio vieton arba kur randasi ginčijamasai daiktas; in re praesenti L čia pat vietoje (kur kas randasi ar įvyko).
      2)
      a) apie laiką: dabartinis, dabar esąs *praesenti tempore = in praesenti dabartiniam laikui, tam kartui; in praesenti gloriosum fuit N tam laikui; in praesens tempus arba in praesens šiam kartui, dabar; perfugium dabartiniam laikui, šiam kartui; subst. nihil nisi praesens (n) et quod adest.
      b) tuoj įvykstąs praesens poena sit; spem p. deditionis sustulit; pecunia p. gyvi pinigai.
      3)
      a) matomas, aiškus insidiae, *ora, fructus.
      b) greit veikiąs, veiklus, stiprus, galingas auxilium; *quo (malo) non praesentius ullum; †remedium praesentissimum; memoria praesentior L; praesenti bello N siaučiant karui.
      c) maloningas, palankus dii praesentes urbis tecta defendunt; *dea praesens, nostro succurre labori; illud vero nonne ita p. est, ut ar nematyti tame aiškios dievų apvaizdos, kad.
      d) drąsus, ryžtingas servi animo fideli in dominum et praesenti erant.
  • Kuzavinis 2007
    • 1. praes|ēns, entis
      1. part. praes. iš praesum;
      2. adj.
      1) čià pàt ẽsantis, dalyváujantis; ~ente vulgō N miniõs akìvaizdoje; aliquem ~entem laudāre C gìrti čià pàt ẽsantį (į̃ akìs); in rē ~entī L čià pàt viẽtoje; ~ēns sermo C ãsmeniškas pókalbis; pecūnia ~ēns C grynì pinigaĩ;
      2) dabartìnis, ẽsamas (bellum N); bellō ~entī N siaũčiant kãrui; tempus ~ēns Cs esamàsis laĩkas, dabartìs;
      3) nedel̃siamas (poena C); skubùs (dēcrētum L); staigùs; mors ~ēns V staigì mirtìs;
      4) greĩt veĩkiantis (remedium PM); veiksmìngas (auxilium C); stiprùs (amor O);
      5) mãtomas, áiškus (īnsīdiae C);
      6) malonìngas, palankùs (dea O; nūmina V);
      7) drąsùs, ryžtìngas (animus Te, Se)