Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • praeter|eo, īre, iī (īvī), itum
  • Veiksmažodis, netaisyklinga asmenuotė (kaip eo). Skiemenys: LBBA (4)
  • Susiję: praeteriēns 1; praeteritus
  • Sirvydas 1642
    • Mijam co, przemijam, omijam. Prætereo, præteruehor, tranſeo, deuio. Apiłynkiu, praeymi.
    • Okraczam co, Diuaricatis pedibus prætereo, aut ambio aliquid. Pra-źingiu.
    • przeieźdźam, przechodzę mimo, præteruehor, prætergredior, prætereo. prawaźiuoiu.
  • Daukantas 1838
    • Praetereo, is, rii, ritum, rire, wengù, proszali eitù.
  • Jokantas 1936
    • praeter-eo, iī, itum, īre
      1)
      a) praeiti prošal, pro domum alicuius; †amnis moenia p. teka prošal.
      b) aplenkti, pralenkti *aliquem cursu; *praeterita est virgo; trop. *virtus tua omnes praeterit viršyti; *modum peržengti.
      c) apie laiką: praeiti praeterita die išėjus terminui; ptc. perf. praeteritus 3 praėjęs tempus būtasis laikas; praeterita fratri condonare kas padaryta praeityje; *viri buvusieji, mirusieji.
      2) trop.
      a) išvengti, su acc. asmens: išvengti keno žinojimą, būti kam nežinoma aliquid me non praeterit aš gerai žinau; neminem praeterit niekam nėra nežinoma; su neties. kl.; su acc. c. inf.
      b) aplenkti, nepaminėti, nutylėti non est praetereunda gravitas Lacedaemoniorum N negali būti nepaminėtas; nullum genus crudelitatis palikti nepanaudojus; praetereo, quid tum sit actum; a populo praeteritus est; quae nunc ego omnia praetereo ac relinquo palieku nepaminėjęs ir be dėmesio; quattuor praeteriti sunt L (cenzoriaus, skaitančio senatorių sąrašą); †syllabas rašant praleisti; Philippus et Marcellus praetereuntur aplenkiami, nieko negauna; filium fratris (testamente neminimas).
  • Kuzavinis 2007
    • praeter|eo, īre, iī (īvī), itum [praeter + 1. eo]
      1. (pra)eĩti prõ šãlį (domum alicūjus C); amnis moenia ~it H ùpė tẽka paleĩ síenas;
      2. apleñkti, praleñkti (aliquem cursū V); péržengti (modum O);
      3. (apie laiką) praeĩti, pasibaĩgti; tempus ~it Te laĩkas praeĩna; ~itā diē Cs pasibaĩgus ter̃minui;
      4. prk.
      1) bū́ti nežìnomam; hōc mē ~it Te taĩ mán nežìnoma; nōn mē ~it C àš labaĩ geraĩ žinaũ;
      2) apleñkti, nepaminė́ti (dēlictum PS); ~īre aliquid silentiō C nutylė́ti ką̃ nórs;
      3) praléisti; ~īre syllabās Su (rašant) praléisti skiẽmenis;
      4) išvéngti; ~īre poenam PS išvéngti bausmė̃s