prīnceps, cipis [primus — capio] 1) pirmasai Hannibal p. in proelium ibat, ultimus proelio excedebat
L; ea (pars civitatis) p. poenas persolvit.
2) trop. žymiausias, svarbiausias, vyriausias principum philosophorum praecepta
N; principem locum tenere; in iure civili.
1) pirmasai:
a) kunigaikštis †pro salute principis immolare;
†arbitrio principis; princeps senatus
L senatorius, kurio vardas senatorių sąraše užrašytas pirmuoju ir kurs pirmas paduodavo balsą; princeps iuventutis cenzoriaus sąraše pirmoje vietoje užrašytas raitininkų centurijos vadas; imperatorių laikais tą vietą
papr. užimdavo
sosto įpėdinis. b) vyresnysis, vadas †principes civitatum;
†rex vel princeps civitatis valstybės galva.
c) pl. kareiviai, kurie kautynių rikiuotėje užimdavo iš pradžių pirmąją, paskui antrąją vietą tarp hastati ir triarii,
pirmininkai robustior aetas, quibus principibus est nomen, hastatos sequebatur
L;
collect. pirmininkų manipulas (= dvi centurijos) signum primi principis
L;
trop. pirmininkų
centurionas omnibus centurionibus interfectis praeter principem priorem (kiekvienas munipalas turėjo dvi centurijas: pirmosios centurijos vadas).
2) pl. vyresnieji, kilnieji, diduomenė Atheniensium, populi Romani, civitatum.
3)
a) vadas, galva principes coniurationis, legationis;
*Roma p. urbium; ut eius rei princeps esset
N.
b) kurstytojas, pramanytojas, kaltininkas esse aliquos repertos p. belli inferendi; qui eius consilii p. fuissent; sceleris.
