- prīmōgenitus 2
- prīmōrdiālis
- prīmōrdium
- prīmōrēs
- prīmōris
- prīmula
- prīmulum
- prīmulus
- prīmum 1
- prīmum 2
- prīmumdum
- prīmus
- prīnceps 1
- prīnceps 2
- prīncipālis 1
- prīncipālis 2
- prīncipālitās
- prīncipāliter
- prīncipātus
- prīncipiālis
- prīncipiō
- prīncipium
- prīncipor
- prīnus
- prior
- priōrātus
- priōrēs
- priorsum
- priorsus
- prīscē
- prīscus
- prisma
- prista
- prīstinus 1
- pristīnus 2
- pristis
- prius 1
- prius 2
- priusquam
- prīvantia 1
- prīvantia 2
- prīvātim
- prīvātio
- prīvātīvus
- prīvātum
- prīvātus 1
- prīvātus 2
- Prīvernās 1
- Prīvernās 2
- Prīvernātēs
- << >>
- pr|ior, ius
- Būdvardis, 3 linksniuotė (aukštesn. laipsnio tipas), 2 galūnių. Skiemenys: BB (2)
- Susiję: prius 1
- Jokantas 1936
prior, ius, gen. -ōris [comp. senov. adv. pri „prieš“; cnf. pri-mus, pri-dem]
1) priešakinis, pirmutinis (iš dviejų) pedes priores N; fossa artimiausias griovis.2) iš eilės ir pagal laiką: pirmas (iš dviejų), pirmesnis, ankstesnis Dionysius prior N vyresnysis; consul anni prioris; Germani non priores populo Romano bellum inferunt; constituerat prior proelio non lacessere; p. loco dicere; priore aestate; subst. pl. more priorum proseniai.3) trop. viršesnis, aukštesnis, svarbesnis qui aetate et sapientia priores S; p. partes apud aliquem habere pirmenybė; res nulla potior priorque L; *nil prius, nil melius caelibe vitā.
- Kuzavinis 2007
- pri|or, us (gen. ~ōris) adj. comp. [prīmus] 1. priešakìnis, pirmutìnis (pedēs N); artimiáusias (fossa Cs);2. pìrmas (iš dviejų); pirmèsnis, ankstèsnis, bùvęs, praė̃jęs; Caesar ~or locum occupāvit Cs Cèzaris pìrmas ùžėmė viẽtą; ~or annus Cs ankstesnì mẽtai; ~ōre aestāte C praė̃jusią vãsarą; Dionȳsius ~or N Dionìsijus Vyresnỹsis;3. prk. viršèsnis, aukštèsnis, svarbèsnis; aetāte et sapientiā ~or es S tù esì vyrèsnis ir̃ išmintingèsnis; ~or cūra VF svarbèsnis rū̃pestis; ~or omnibus Ap pàts svarbiáusias;4. vėl. filos. išankstìnis; ā ~ōrī ìš pàt pradžių̃; ìš añksto; nepatìkrinus; nepriklaũsomai nuõ patirtiẽs
- pri|or, us (gen. ~ōris) adj. comp. [prīmus]