Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • prob|o, āre, āvī, ātum
  • Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: BA (2)
  • Susiję: probātus
  • Sirvydas 1642
    • Doświádczam kogo, Probo, experior, periclitor, exploro, tento. Meginu, daſitiriu.
    • Dowodzę. Probo, conuinco, arguo. Priſektinay párodźiu, priſeku ku kami.
    • Vdaię co pięknie. Vẽdo præclare, probo aliquid. Nuduomi.
  • Jokantas 1936
    • probo 1 [probus]
      1) pripažinti geru, tinkamu, pritarti, pagirti haec senatus probat; conditionem S, incepta, consilium, virtutem alicuius; *meliora probo, deteriora sequor; per paucos probati optimatų favoritai; aliquem imperatorem pripažinti, patvirtinti; *Jove non probante prieš Jupiterio valią.
      2)
      a) daryti kam priimtinu, gauti keno pritarimą officium suum Servilio; suam operam, causam alicuius; id Memnoni probari posse įkalbėti; de celeri suo reditu; p. se arba probari alicui N rasti keno pritarimą; ista verba patribus non probantur; oratio tua nemini probata est.
      b) įrodyti alicui aliquid; res difficilis probatu; aliquid pro vero probatur laikoma tiesa.
      3)
      a) išbandyti, išmėginti, ištirti, apžiūrėti censores villam publicam in campo Martio probaverunt L; munera; naujokus tikrinti.
      b) spręsti ką pagal ką *amicitias utilitate; consilia ex eventu.
  • Kuzavinis 2007
    • prob|o, āre, āvī, ātum vt [probus]
      1. (iš)bandýti, (iš)mėgìnti (mucrōnem Pt); (pa)tìkrinti (munera T); apžiūrė́ti (opera L); kar. inspektúoti (mīlitēs VR);
      2. sprę́sti (aliquid ex aliquā rē C; aliquid aliquā rē O); vértinti (mōrēs aliēnōs Pl);
      3. pritar̃ti, priim̃ti (conditiōnem S); pripažìnti tiñkamu, patvìrtinti (aliquem imperātōrem Cs); pagìrti (virtūtem alicūjus C); Jove nōn ~ante H priẽš Jupìterio vãlią; ◊ exitus ācta ~at O pabaigà vainikúoja dárbus;
      4. pasiū́lyti, rekomendúoti (librōs ōrātōriōs alicuī C);
      5. darýti priim̃tiną (officium suum Serviliō C); gáuti pritarìmą (suam operam alicuī Cs); sē ~āre arba pass. ~ārī patìkti; Epicūrus multīs sē ~āvit C Epikū̃ras daũgeliui patìko;
      6. įródyti, įrodinė́ti (crīmen C; alicuī aliquid Ap); rēs difficilis ~ātū C taĩ sunkù įródyti; aliquid prō vērō ~ātur C kàs nórs laĩkoma tiesà