- Procyōn
- prōd-
- prōdāctus
- prōdambulo
- prōdeambulo
- prōdēgī
- prōdeo
- prōdesse
- Prodicius
- prōdīco
- prōdictātor
- prōdictus
- Prodicus
- prōdidī
- prōdigālitās
- prōdigāliter
- prōdigē
- prōdigentia
- prōdigiāle
- prōdigiālis
- prōdigiāliter
- prōdigiōsē
- prōdigiōsus
- prōdigitās
- prōdigium
- prōdigo
- prōdigus
- prōdiī
- prōditio 1
- prōditio 2
- prōditor
- prōditōrius
- prōditrīx
- prōditus
- prōdius
- prōdīxī
- prōdo
- prōdoceo
- prodromus
- prōdūco
- prōducta
- prōductē
- prōductio
- prōductīvus
- prōductus
- prōdūxī
- proēgmena
- proeliātor
- proelior
- proelium
- << >>
- prōdigi|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBBB (4)
- Jokantas 1936
prōdigium, iī n
1) pranašingas ženklas, stebėtinas apsireiškimas (dažn. nelaimę lemiąs) prodigiis di nobis futura praedicunt; vim Cereris multa prodigia declarant.2) trop. šlykštybė, bjaurybė non furtum, sed monstrum ac p. videbatur; taip pat apie gyvus daiktus: baidyklė, siaubas nulla pernicies a prodigio illo (apie Katiliną) moenibus ipsis comparabitur; *triplex (apie Kerberą).
- Kuzavinis 2007
- prōdigi|um, ī n [prōd + ājo] 1. pranašìngas žénklas, stebùklas, nepàprastas reiškinỹs C, L;2. baisìngas póelgis C;3. prk. baidỹklė, siaubū̃nas; šlykštỹnė, bjaurýbė O, Cl
- prōdigi|um, ī n [prōd + ājo]