- prōnūntiātum
- prōnūntiātus
- prōnūntio
- prōnūper
- prōnurus
- prōnus
- prooemior
- prooemium
- prōpāgātio
- prōpāgātor
- prōpāgēs
- prōpāginātio
- prōpāgino
- prōpāgmen
- prōpāgo 1
- prōpāgo 2
- prōpalam
- prōpalo
- prōpando
- prōpassio
- prōpassus
- propator
- prōpatruus
- prōpatula
- prōpatulus
- prope 1
- prope 2
- propediem
- prōpello
- propemodo
- propemodum
- prōpendeo
- prōpendulus
- prōpēnsē
- prōpēnsio
- prōpēnsus
- properābilis
- properāns
- properanter
- properantia
- properātio
- properātō
- properē
- properipēs
- properiter
- propero
- Propertius
- properus
- prōpetro
- prōpexus
- << >>
- prōpatul|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBBB (4)
- Sirvydas 1642
-
podworze, Area, aula, propatulum ædium. Atſzłaimas.
-
- Jokantas 1936
- prō-patulus 3 į priekį atviras in aperto ac p. loco; subst. in prōpatulō: a) po atviru dangum.b) kieme, aikštėje prieš namus in p. aedium L.c) trop. viešai pudicitiam in p. habere S viešai išstatyti, pardavinėti.
- Kuzavinis 2007
- prōpatul|us, a, um adj. [prō + patulus] 1. ãtviras, aikštùs (locus C); in ~ō aedium L kiemè, aikštėjè priẽš namùs; in ~ō N põ ãtviru dangumì (lauke);2. prk. ãtviras, viẽšas (servitium T); aliquid habēre in ~ō S viešaĩ siū́lyti, pardavinė́ti ką̃
- prōpatul|us, a, um adj. [prō + patulus]