Thesaurus Latino-Lituanicus

1) savas, nuosavas bona, praedia, vires L; calamitatem aut propriam suam aut temporum queri; subst. n nuosavybė amittit merito proprium, qui alienum appetit Ph.

a) pavienį asmenį ar daiktą liečiąs: asmeniškas, ypatingas factum proprium est Thrasybuli N asmeninis T-lo nuopelnas; praesidium proprium pabulatoribus; †offensus urbi p. irā turėjo asmeninį pyktį prieš; apie žodžius ir išsireiškimus: ypatingas, savotiškas, specialis verbum, nomen, vocabulum; res ut omnes suis certis ac p. vocabulis nominarentur.

b) charakteringas, kam nors savas non proprium senectutis vitium; fuit p. populi Romani su acc. c. inf. charakteringas bruožas; proprium et verum nomen nostri mali.

c) patenkąs, pastovus, tikras parva munera diutina, locupletia non propria esse consueverunt N; ne quis civis propriam aut suam rem ullam queat dicere žiūrėti kaipo į pastovų arba paties nuosavybę; *aliquid proprium alicui facere; munitiones propriam expeditamque Caesaris victoriam interpellaverunt; —

propriē adv.

a) kiekvienas sau mavultis promiscue toto campo quam p. parva parte frui.

b) asmeniškai, indvidualiai proprie communia dicere bendrus dalykus individualizuoti; id est p. tuum.

c) ypatingai, specialiai neque ullus ordo proprie neque Italia cuncta.

d) apie kalbos išsireiškimą: tikrąja prasme honestum quod p. dicitur.

e) †tinkamai.

1. atskiraĩ, kiekvíenas sáu; ãsmeniškai, individualiaĩ; id est ~ tuum C taĩ yrà tàvo ãsmeniškas reĩkalas;

2. savitaĩ; ypatìngai, nepaprastaĩ (reī mīlitāris perītus L);

3. tiesiógine prasmè; tiksliaĩ; ~ magis C tiksliaũ sãkant;

4. tiñkamai C