 proprius 3
 proprius 3 1) savas, nuosavas bona, praedia, vires 
L; calamitatem aut propriam suam aut temporum queri; 
subst. n nuosavybė amittit merito proprium, qui alienum appetit 
Ph.
  2)
 a) pavienį asmenį ar daiktą liečiąs:
 asmeniškas, ypatingas factum proprium est Thrasybuli 
N asmeninis T-lo nuopelnas; praesidium proprium pabulatoribus; 
†offensus urbi p. irā turėjo asmeninį pyktį prieš; apie žodžius ir išsireiškimus:
 ypatingas, savotiškas, specialis verbum, nomen, vocabulum; res ut omnes suis certis ac p. vocabulis nominarentur.
  b) charakteringas, kam nors
 savas non proprium senectutis vitium; fuit p. populi Romani su 
acc. c. inf. charakteringas bruožas; proprium et verum nomen nostri mali.
  c) patenkąs, pastovus, tikras parva munera diutina, locupletia non propria esse consueverunt 
N; ne quis civis propriam aut suam rem ullam queat dicere žiūrėti kaipo į pastovų arba paties nuosavybę; 
*aliquid proprium alicui facere; munitiones propriam expeditamque Caesaris victoriam interpellaverunt; —
   a) kiekvienas sau mavultis promiscue toto campo quam p. parva parte frui.
 b) asmeniškai, indvidualiai proprie communia dicere bendrus dalykus individualizuoti; id est p. tuum.
 c) ypatingai, specialiai neque ullus ordo proprie neque Italia cuncta.
 d) apie kalbos išsireiškimą: tikrąja prasme honestum quod p. dicitur.