- prōportio
- prōportiōnālis
- prōpositio
- prōpositum
- prōpositus
- prōposuī
- prōpraetor
- propriē
- proprietārius
- proprietās
- proprio
- proprītim
- proprium
- proprius
- propter 1
- propter 2
- proptereā
- proptervus
- prōpudiōsus
- prōpudium
- prōpugnāculum
- prōpūgnantēs
- prōpugnātio
- prōpugnātor
- prōpugno
- prōpulī
- prōpulsātio
- prōpulsātor
- prōpulso
- prōpulsus 1
- prōpulsus 2
- propylaea
- prōquaestor
- prōra
- prōrēpo
- prōrēptus 1
- prōreptus 2
- prōrēta
- prōrēx
- prōripio
- prōrīto
- prōrogātio
- prōrogo
- prōrsum
- prōrsus 1
- prōrsus 2
- prōruī
- prōrumpo
- prōruo
- prōrūpī
- << >>
- prōpugn|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Jokantas 1936
prō-pūgno 1 1) eiti kautis cum spe defensionis studium propugnandi accessit.2) kovoti už ką pro alicuius salute, pro aequitate; subst. prōpūgnantēs, ium m gynėjai.
- Kuzavinis 2007
- prōpugn|o, āre, āvī, ātum vi [prō + pugno] 1. káutis, príešintis, gìntis (ex turribus Cs);2. kovóti (prō aliquā rē); ~āre prō alicūjus salūte C kovóti ùž kienõ geróvę
- prōpugn|o, āre, āvī, ātum vi [prō + pugno]