- prōtraho
- prōtrītus
- prōtrīvī
- prōtrūdo
- prōtūbero
- prōtulī
- prōturbo
- prout
- prōvectus 1
- prōvectus 2
- prōveho
- prōvehor
- prōvenio
- prōventus
- prōverbiālis
- prōverbium
- provēxī
- prōvide
- prōvidēns
- prōvidenter
- prōvidentia
- prōvideo
- prōvidus
- prōvincia
- prōvinciālis 1
- prōvinciālis 2
- prōvinciātim
- prōvīsio
- prōvīso 1
- prōvīsō 2
- prōvīsor
- prōvīsum
- prōvīsus 1
- prōvīsus 2
- prōvīvo
- prōvocābilis
- prōvocātio
- prōvocātīvus
- prōvocātor
- prōvocātrīx
- prōvoco
- prōvolo
- prōvolvo
- provorsus
- prōvulgo
- proximē 1
- proximē 2
- proxīmī
- proximitās
- proximo 1
- << >>
- 1. prōvinciāl|is, e
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LLBLB (5)
- Sirvydas 1642
-
powiátowy, Prouincialis. Szalies kurios. - źiemſtwo, Iudicia nobilitatis prouincialia. Tieſos baioru.
-
- Jokantas 1936
- prōvinciālis, e [provincia] provincijos hospitia, negotia, clientelae provincijose; scientia provincijai valdyti reikalingos žinios; †parsimonia valdant provinciją; Ruteni kurie priklausė Galijos provincijai; subst. prōvinciālēs, ium m žmonės iš provincijos.
- Kuzavinis 2007
- 1. prōvinciāl|is, e adj. [prōvincia] provincialùs, ẽsantis provìncijoje, susìjęs sù provìncija, provìncijos C, T