- prōverbiālis
- prōverbium
- provēxī
- prōvide
- prōvidēns
- prōvidenter
- prōvidentia
- prōvideo
- prōvidus
- prōvincia
- prōvinciālis 1
- prōvinciālis 2
- prōvinciātim
- prōvīsio
- prōvīso 1
- prōvīsō 2
- prōvīsor
- prōvīsum
- prōvīsus 1
- prōvīsus 2
- prōvīvo
- prōvocābilis
- prōvocātio
- prōvocātīvus
- prōvocātor
- prōvocātrīx
- prōvoco
- prōvolo
- prōvolvo
- provorsus
- prōvulgo
- proximē 1
- proximē 2
- proxīmī
- proximitās
- proximo 1
- proximō 2
- proximum
- proximus 1
- proximus 2
- proxum-
- proxumus
- prūdēns
- prūdenter
- prūdentēs
- prūdentia
- Prūdentius
- pruīna
- pruīnōsus
- prūna
- << >>
- prōvocāt|or, ōris m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLB (4)
- Sirvydas 1642
-
Hárcownik, Prouocator, excurſor, Pradetoias kariones. - wyzywacz, wywoływacz, Prouocator. iſzwadintoias.
-
- Jokantas 1936
- prōvocātor, ōris m [provoco] iššaukėjas į kautynes; yp. tam tikra gladiatorių rūšis.
- Kuzavinis 2007
- prōvocāt|or, ōris m [prōvoco] 1. iššaukė́jas, iškvietė́jas L;2. sukėlė́jas, kùrstytojas, provokãtorius C
- prōvocāt|or, ōris m [prōvoco]