pūnctum

pūnct|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Chwiłká. Momentum, punctum temporis. Wałundełe.
- Kłoćie, kolenie czym oſtrym, Punctus, us, punctura, punctio, punctum. Badimas, durimas.
- Kropká piſárſká, Apex, punctum, Taſzkielis, raśitoiu taſzkas.
- Nákrapiany fárbą. Reſperſus, litus guttis, diſtinctus pũctis, verſicolor. Pamargintas, pataſzkitas kroſu, margay pateplotas, taſzkays margays paſzłakitas, paźimetas.
- Punkt czáſu, Momentum, punctum temporis. Truputis meto.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- pūnctum, ī n [pungo]
  1) dūris parvulae volucris Ph uodo įkandimas.
  
  2) taškas:
  
  a) žaidžiamųjų kaulelių akis †quadringenis in punctum sestertiis aleam lusit.
  
  b) taškas ant vaškuotos lentelės, dedamas šalia kandidato pavardės, skaitant balsus per magistratų rinkimus, todėl renkamasai balsas quot in ea tribu p. tuleris; *omne tulit p. gavo visų pritarimą; *puncto illius jo nuomone.
  
  c) taškas matematikoje punctum esse, quod magnitudinem nullam habeat.
  
  3) trop.
  
  a) trumpiausias laiko tarpas, akimirksnis puncto temporis; ad temporis punctum.
  
  b) kalboje: skirsnelis, punktas minutis interrogatiunculis et quasi p.

Kuzavinis 2007
- pūnct|um, ī n [pungo]
  1. tãškas C;
  
  2. dū̃ris (acūs PM); smeigìmas; įgėlìmas; ~um parvae volucris Ph úodo įkandìmas;
  
  3. (rinkimų metu) bal̃sas; núomonė; multa ~a ferre C gáuti daũg balsų̃; ◊ omne ~um ferre H gáuti visų̃ pritarìmą; ~ō illīus H jõ núomone;
  
  4. prk.
  
  1) akìmirka, akìmirksnis (temporis C);
  
  2) dalẽlė, lopinė̃lis (terrae C); gabalė̃lis (lapidis Man);
  
  3) (kalbos) skirsnẽlis, skyrẽlis, ìštrauka C