- pūmiceus
- pūmico
- pūmicōsus
- pūmilio
- pūmilus 1
- pūmilus 2
- pūnctillum
- punctim
- pūnctio
- pūnctiuncula
- pūnctulum
- pūnctum
- pūnctūra
- pūnctus 1
- pūnctus 2
- pungo
- Pūnicānus
- Pūnicē
- Pūniceus
- Pūnicum
- Pūnicus
- pūnio
- pūnior
- pūnītio
- pūnītor
- Pūnus
- pūpa
- pūpilla
- pūpillāris
- pūpillus
- Pūpīnia
- Pūpīniēnsis
- Pūpius
- puppis
- pupugī
- pūpula
- pūpulus
- pūpus
- pūrē
- pūrgābilis
- pūrgāmen
- pūrgāmentum
- pūrgātio
- pūrgātīvus
- purgātor
- pūrgātōrium
- pūrgātōrius
- pūrgātus
- pūrgito
- pūrgo
- << >>
- pūnīt|or, ōris m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Sirvydas 1642
-
Kárzący, Punitor, animaduerſor, vindex ſcelerum. Kunkintoias, płakieias.
-
- Jokantas 1936
- pūnītor, ōris m [punio] 1) baudėjas.2) keršytojas doloris sui.
- Kuzavinis 2007
- pūnīt|or, ōris m [pūnio] 1. baudė́jas (alicūjus Su);2. ker̃šytojas (dolōris suī C)
- pūnīt|or, ōris m [pūnio]