- reclīvis
- reclūdo
- reclūsī
- reclūsio
- reclūsus
- recoctus
- recōgitātio
- recōgito
- recōgnitio
- recōgnōsco
- recolligo
- recolo 1
- recōlo 2
- recommentor
- recomminīscor
- recompōno
- reconciliātio
- reconciliātor
- reconcilio
- reconcinno
- reconclūdo
- recondidī
- reconditor
- reconditōrium
- reconditus
- recondo
- recondūco
- recōnflo
- reconjungo
- recōnsīdero
- recōnsīgno
- recōnstructio
- recōnstruo
- recontrāns
- recontro
- reconvinco
- recoquo
- recordātio
- recordor
- recorrigo
- recoxī
- recrāstino
- recreātio
- recrēmentum
- recreo
- recrepo
- recrēsco
- recrūdēsco
- rēctā
- rēctē
- << >>
- recondit|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BLBB (4)
- Susiję: recondidī; recondo
- Jokantas 1936
reconditus 3 [ptc. iš recondo]
1) paslėptas, nuošaliai esąs quod celari opus erat, habebant reconditum; locus, venae auri, *vinum; su abl. *recondita nube, *silvā; subst. recondita templi visų švenčiausioji.2) trop.a) pasenęs †verba.b) giliai esąs, paslėptas, slaptas aculei orationis, sensus sermonis, dolor; naturā tristi ac r. fuit užsidaręs.
- Kuzavinis 2007
- recondit|us, a, um 1. part. perf. iš recondo;2. adj. (comp. ~ior C)1) tólimas, atokùs, atstùs, nuošalùs (locus C);2) prk.a) pasẽnęs (verba Su);b) slãptas (rēs C);c) ùždaras, užsidãręs (homo C);d) suñkiai suprañtamas (sententiae C)
- recondit|us, a, um