reprehēnsio

reprehēnsi|o, ōnis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: ABLBA (5)

Sirvydas 1642
- Bez przygany. Adverb: inculpate, abſq[ue] reprehenſione. Ne papeyktinay, ne kałtay, be kałtes.
- Gánienie. Vituperatio, reprehenſio. Papeyka.
- przygáná, nagáná, Vituperatio, reprehenſio, improbatio. papeyka.
- Strofowánie, Obiurgatio, incuſatio, reprehenſio. Peykimas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- reprehēnsio, ōnis f [reprehendo]
  1) apie kalbėtoją: susilaikymas, stabterėjimas sine r.
  
  2) trop.
  
  a) sulaikymas, peikimas, nepritarimas, priekaištas in illo r. nulla esse potuit; su gen. subj. cuius r. me vehementer movet; carere reprehensione be priekaišto.
  
  b) retorikoje: atrėmimas, nuneigimas.

Kuzavinis 2007
- reprehēnsi|o, ōnis f [reprehendo]
  1. susilaĩkymas, stàbtelėjimas; sine ~ōne loquī C sklañdžiai kalbė́ti;
  
  2. prk.
  
  1) nepritarìmas, príekaištas, peikìmas; ~ōne dīgnus Q ver̃tas papeikìmo;
  
  2) ret. atrėmìmas, paneigìmas C, Q