rōbur

rōb|ur, oris n
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
Susiję: rōbor; rōbus 2

Sirvydas 1642
- Dąb. Quercus, robur. Vźuołas.
- Kłodá do ſadzánia ludźi. Numella, robur, ſoleæ ligneæ, cippus. Sziekſzta.
- Krzepkość, Stabilitas, robur, Stipribe.
- Męſtwo, Virilitas, robur, virtus. Wiriſzkiſte, ſtipribe.
- Moc, mocność, śiła, duźość. Fortitudo, robur, poteſtas, virilitas, vis. Stipribe, miklibe, drutibe, galibe.
- Mocnieię, mocnię ſię, duźeię, Roboror, robur ſumo, accipio, nanciſcor firmitatem. Stipru tumpu, drutin eymi, druſtu.

Daukantas 1838
- Robur, boris [n.] spiek’s, stîpribę.

Jokantas 1936
- rōbur, oris n [cnf. rōbus-tus]
  1) kietmedis, ąžuolo medis naves ex robore factae; *quercus annoso robore; trop. in robore accumbunt ant ąžuolinių suolų; *aratri ąžuolinis arklas; *r. praefixum ferro jėties kotas; *nodis gravatum kuokas; požeminis karceris valstybiniame kalėjime Romoje sunkiesiems nusikaltėliams in carcere includitur et in robore et tenebris exspirat L.
  
  2) trop.
  
  a) stiprumas, jėga, tvirtumas navium L; †exercitus robore quam numero validior; r. et colos (veido šviežiumas) imperatoris.
  
  b) svarbiausioji daikto dalis, brendulas, kamienas r. totius accusationis; omne r. virium; apie kariuomenę: id roborsi in omni exercitu erat L; flos totius Italiae ac robur; omne r. duobus proeliis interiit; peditum L.

Kuzavinis 2007
- rōb|ur, oris n
  1. kíetmedis; ą́žuolas; nāvis facta ex ~ore Cs ìš ą́žuolo medíenos padarýtas laĩvas;
  
  2. prk.
  
  a) ąžuolìnis dirbinỹs; ~ur arātrī V ąžuolìnis árklas; ~ur sacrum (cavum) V Tròjos arklỹs; ~ur praefixum ferrō V ąžuolìnė íetis sù geležiniù añtgaliu;
  
  b) kietùmas (ferrī V; saxī Lu); stiprùmas, jėgà, tvirtùmas (jūventae L); ~ur animī C dvãsios stiprýbė;
  
  c) kamíenas; branduolỹs; rinktìnė; atramà, atsparà, ram̃stis (bellī T); ~ur virōrum PJ geriáusi výrai;
  
  d) požemìnis kalė́jimas (pavojingiausiems nusikaltėliams) L, T, H