- rubēta
- rubētum
- rubeus 1
- rubeus 2
- Rubī
- rubia
- Rubico
- rubicundus
- rubidus
- rūbīgo
- rubor
- rubrīca
- rubrīcātus
- rubrīcōsus
- Rubrius
- rubrus
- rubuī
- rubus
- rūctāmen
- rūctātio
- rūctātrīx
- rūctātus
- rūcto
- rūctor
- rūctus
- rudēns 1
- rudēns 2
- rūderārius
- rūderātio
- rūdero
- Rudiae
- rudiārius
- rudicula
- rudīmentum
- Rudīnī
- Rudīnus
- rudis 1
- rudis 2
- ruditās
- ruditus
- rudo
- rūdus 1
- rūdus 2
- rūfēsco
- rūfius
- rūfo
- Rufrae
- Rufrium
- Rūfulī
- rūfulus
- << >>
- rūct|us, ūs m
- Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Sirvydas 1642
-
Rzygánie, Ructus, eructatio, raugimas. - zgagá, Nauſea ventriculi cum ructibus nidoroſis, Remuo.
-
- Jokantas 1936
- rūctus, ūs m [iš rūgo „raugėti“; cnf. ructo] raugėjimas, atsirūgimas.
- Kuzavinis 2007
- rūct|us, ūs m [rūcto] atsirūgìmas, ráugėjimas C, PM, Vi