- ruditās
- ruditus
- rudo
- rūdus 1
- rūdus 2
- rūfēsco
- rūfius
- rūfo
- Rufrae
- Rufrium
- Rūfulī
- rūfulus
- rūfus
- Rūfus
- rūga
- Rugiī
- rugio
- rugītus
- rūgo
- rūgōsus
- ruīna
- ruīnōsus
- Rullus
- rūma
- rūmen
- rumex 1
- rumex 2
- rūmigo
- Rūmīna
- Rūmīnālis
- rūminālis
- rūminātio
- rūminātor
- rūmino
- rūminor
- rūmis
- rūmor
- rumpia
- rumpo
- rumpus
- rūmusculus
- runcātio
- runcātor
- runcātrīx
- runcina
- runcino
- ruo 1
- ruo 2
- rūpēs
- rūpeus
- << >>
- rūm|en, inis n
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Sirvydas 1642
-
Cyc v zwierząt. Ruma, rumen, fumen. Spenis. - Gárdło, Gula, guttur, rumen. Gierkłe, gurklis.
-
- Jokantas 1936
- rūmino 1 [iš senov. rūmen „gerklė“] gromuloti *herbas.
- Kuzavinis 2007
- rūm|en, inis n 1. (atrajotojų) didỹsis skrañdis Po;2. tešmuõ PM
- rūm|en, inis n