sīgno

sīgn|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
Susiję: sīgnātus

Sirvydas 1642
- Biję, kuię pieniądze. Signo argentũ, cudo nummos, ferio pecunias. Kalu pinigus.
- Cechuię. Signo, inſcribo, imprimo. Ziminu, ~~petnitu~~ [petniiu], źimiu.
- źegnam ſię, ábo kogo, ábo co krzyźem. Crucis figura ſigno, ſignum crucis facio. źinklinu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- sīgno 1 [signum]
  1) įbrėžti ženklą *caeli regionem in cortice; *saxo nomina; *summo vestigia pulvere.
  
  2)
  
  a) įžymėti, pažymėti, paženklinti *campum limite atriboti; *humum pede certo tvirtais žingsniais žengti; aliquid notis; *signat lanugine malas; ceram figuris lipinti figūras iš vaško.
  
  b) pridėti antspaudą, užantspauduoti litterae adulterino signo signatae L; ius iurandum priesaika patvirtintus pasižadėjimus pažymėti raštu.
  
  c) kalti pinigus navis argenti signati; proleptiškai: pecuniam L; trop. įspausti an putamus esse memoriam signatarum rerum in mente vestigia?; *pectore nomen.
  
  3) trop.
  
  a) stebėti, žiūrėti *Turnus videt se signari oculis.
  
  b) papuošti *diem honore.

Kuzavinis 2007
- sīgn|o, āre, āvī, ātum vt [sīgnum]
  1. įbrė́žti žénklą (nōmina saxō O);
  
  2. įžymė́ti, pažymė́ti, pažénklinti (sonōs notīs C); užrašýti (litterīs Pl); išréikšti (aliquid verbīs Q); ~āre humum pede certō H eĩti tvìrtu žingsniù;
  
  3. prispáusti añtspaudą, užantspaudúoti (volūmina H; testāmentum Dig);
  
  4. kálti (pinigus) C;
  
  5. prk.
  
  1) įspáusti (pectore nōmen O);
  
  2) (pa)stebė́ti (aliquem oculīs V);
  
  3) papuõšti (aliquem honōre V; caelum corōnā Cl);
  
  4) vėl. prisipažìnti, išpažìnti Vlg;
  
  6. bažn. žegnóti, darýti rankà krỹžiaus žénklą Au