- sagāciter
- Sagaris
- Sagarītis
- sagātus
- sagāx
- sagēna
- sagīna
- sagīnārium
- sagīnātio
- sagīno
- sāgio
- sagitta
- Sagitta
- Sagittārius
- sagittārius
- sagittātus
- sagittifer
- sagitto
- sagittula
- sagma
- sagmen
- Sagra
- sagulātus
- sagulum
- sagum
- Saguntīnī
- Saguntīnus
- Saguntos
- Saguntum
- sāgus
- Sais
- Saītae
- Saīticus
- sāl
- Sal. Plūr.
- Salācia
- salācitās
- salaco
- Salamīniī
- Salamīnius
- Salamīs
- Salapia
- Salapīnī
- Salapitānī
- salaputtium
- salar
- Salāria
- salāriārius
- salārium
- salārius 1
- << >>
- sag|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)
- Sirvydas 1642
-
Deka, Sagum, inſtratum, inſtragulum, Vźwałkałas. - Kápá ktorą bráctwá naboźne w proceſſyách noſzą. Saccus cuculatus, ſagum cucullatum. Apwałkałas proceſſijoſe neśioiamas.
-
- Jokantas 1936
- sagum, ī n [keltiškas žodis] a) trumpa stora skraistė ant pečių užmetama ir sagtim susegama.b) karo milinė qui arma, saga, bellum flagitant; sumere s., ire ad saga griebtis ginklo; esse in sagis stovėti su ginklais.
- Kuzavinis 2007
- sag|um, ī n [kelt.] sãgas (trumpa stora skraistė, plati pelerina; kariškas apsiaustas); sumere ~a (īre ad ~a) C griẽbtis giñklų, reñgtis kãrui