sancio

sanc|io, īre; sānxī, sānctum
Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
Susiję: sānctus 1; sānxī

Sirvydas 1642
- Práwo dáię, ſtánowię. Ius ſtatuo, legem fero, ſancio. Tieſu iſtatau.
- Stánowię co, Statuo, ſancio, fero legem. Iſtatau.
- Wyrok czynię, Edicto aliquid ſancio, decerno. Iſtatau.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- sancio, sānxī, sānctum 4 [vienos kilmės su sacer]
  1) pašventinti, kaipo neperžengiamą dėsnį nustatyti foedus sanguine alicuius; leges de ambita; ius ut plurimum valeret et fides, lege sanximus; iure iurando, ne quis enuntiaret, inter se sanxerunt; †capitis poenam alicui; neque ulla lex sancit, quominus.
  
  2) neatšaukiamai patvirtinti, pripažinti galiojančiu, priimti acta Caesaris; dignitatem alicuius; Pompeium augurem; de iure praediorum sanctum apud nos est iure civili.
  
  3) griežtai uždrausti, baustinai užginti Solon capite sanxit, si qui; Athenis id exsecrationibus publicis sanctum est.

Kuzavinis 2007
- sanc|io, īre; sānxī, sānctum vt [sacer]
  1. (pa)švéntinti, (pa)darýti neliẽčiamą (lēgem C; foedus L);
  
  2. tvirtaĩ nustatýti, pripažìnti, įtéisinti (aliquid lēge Pl, C);
  
  3. patvìrtinti (aliquid jūre jūrandō Cs);
  
  4. paskélbti (ācta Caesaris C);
  
  5. uždraũsti, užgìnti (aliquid aliquā rē C)