- Sarmatica
- Sarmaticē
- Sarmaticus
- Sarmatis
- sarmentōsus
- sarmentum
- Sarnus
- Sarpēdōn
- Sarra
- Sarrānus
- sarrapis
- Sarrastēs
- sarrio
- sarsī
- sartāgo
- sartor 1
- sartor 2
- sartrīx
- sartus
- sat
- sata
- satāctus
- satagito
- satagius
- satago
- satanās
- satēgī
- satelles
- satiās
- Satīcula
- Satīculānī
- Satīculānus
- Satīculus
- satietās
- satillum
- satine
- satin’
- satio 1
- satio 2
- satira
- satiricus 1
- satiricus 2
- satis
- satisdatio
- satisdatō
- satisdator
- satisdo
- satisfacio
- satisfactio
- satisfactiōnālis
- << >>
- Sirvydas 1642
-
Pieczołuię ſię, Satago. v. Vśiłuię, ſtáram ſię. - vwijam ſię, obracam ſię. Obuerſor, curſo, ſatago. Sukuoſi.
-
- Jokantas 1936
- sat-ago 3 (ir sat ago arba satis ago) 1) skolintoją patenkinti, užmokėti P.2) turėti su kuo užtektinai darbo, turėti rūpesčių, būti sunkioje padėtyje ego hac nocte in somnis egi satis P.
- Kuzavinis 2007
- satag|o, ere; ēgī, āctum [satis + ago] 1. paténkinti skõlintoją, sumokė́ti skõlą Pl;2. turė́ti daũg dárbo, bū́ti labaĩ užsiė̃musiam (suārum rērum Te); turė́ti rū̃pesčių, bū́ti sunkiojè padėtyjè Pt
- satag|o, ere; ēgī, āctum [satis + ago]