scaena

scaen|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
Susiję: scēna

Sirvydas 1642
- —

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- scaena, ae f (ne taip gerai scēna) [σκηνή]
  1) teatro scena, teatras in scaena esse būti artistu; in scaenam prodire N išeiti į; de sc. decedere pasitraukti iš scenos (ant visados); *scaenis agitatus Orestes dažnai vaizduojamas scenoje; scenae ostentatio L vaidinimas teatre.
  
  2) trop.
  
  a) iš trijų pusių miško apsupta aikštė *silvis scaena coruscis.
  
  b) viešuma, plačioji visuomenė, klausytojai in scaena, id est, in contione; *in scaena esse kreipti į save dėmesį; *scaena manet dotes tuas visuomenė laukia; ad scaenam pompamque sumuntur verba kad keltų dėmesį ir darytų įspūdžio.
  
  c) komedija, susimokytas žaidimas, scena †scaenam criminis parare; sc. totius rei haec est.

Kuzavinis 2007
- scaen|a, ae f [gr.]
  1. scenà; teãtras; in ~am prodīre N išeĩti į̃ scèną; in ~ā esse Pl bū́ti artistù; ~ae ostentātio L vaidìnimas teatrè;
  
  2. (iš trijų pusių miško apsupta) aikštė̃ (silvīs coruscīs V);
  
  3. prk.
  
  1) viešumà; ~ae servīre C viešaĩ pasiródyti;
  
  2) komèdija, vaidìnimas, scenà; ~a tōtīus reī haec C vìsa taĩ tėrà tiktaĩ apsimetìmas; ~am crīminis parāre T inscenizúoti nusikaltìmą