Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • sc|io, īre, īvī (iī), ītum
  • Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: BA (2)
  • Susiję: sciēns 1; sceis
  • Sirvydas 1642
    • Niepewnie, Incertò, per caliginem, per nebulã ſcio. Neźinotinay.
    • Niewiem, Neſcio, ſum neſcius, haud ſcio, ignoro, incertus ſum, latet me. Neźinau.
    • Vmiem co, Scio, calleo, noſco. Moku.
    • Wiadomo ieſt, Scitum eſt, peruagatus eſt ſermo. źinama.
    • Wiem co, Scio, notum mihi eſt, conſtat mihi. źinau.
  • Jokantas 1936
    • scio, scīvī ir sciī, scītum 4 (PT scibam, scibo, scin’ = scisne)
      1) išspręsti sciretque plebs, ut L.
      2) žinoti, turėti žinių sicut omnes sciunt; id hostes scituros ratus L; quod sciam kiek žinau; cum Ameriae scitum est kai buvo žinoma; ex (de) aliquo sciri potest galima sužinoti; *scires a Pallade doctam (sc. eam esse) galėjai pastebėti; scimus eas tabulas interisse; haud scio, mirandumne sit.
      3) suprasti, mokėti si unam litteram Graecam scisset; vincere scis, Hannibal L; Graece, Latine scire (sc. loqui) mokėti graikiškai, lotyniškai; fidibus T mokėti skambinti kanklėmis; de bello. NB. žiūr. sciēns.
  • Kuzavinis 2007
    • sc|io, īre, īvī (iī), ītum vt
      1. žinóti; cum vidēbis, tum ~iēs Pl kaĩ pamatýsi, tadà žinósi; quod ~iam C kíek žinaũ, kíek mán žìnoma; ex (dē) aliquō ~īrī potest C ìš kõ nórs gãlima sužinóti;
      2. mokė́ti, supràsti; ~īre Graecē (loquī) C mokė́ti graĩkiškai (kalbė́ti);
      3. nusimanýti, išmanýti; ~īre dē bellō C nusimanýti apiẽ kãrą;
      4. pažìnti (aliquem Ap);
      5. nusprę́sti L