- sīgnificātīvus
- sīgnificātor
- sīgnificātōrius
- sīgnificātus
- sīgnifico
- Sīgnīnī
- Sīgnīnus
- sīgno
- sīgnum
- sīl
- Sīla
- sīlāceus
- Silarus
- silenda
- silēns
- silentēs
- silentiōsus
- silentium
- Sīlēnus
- sileo
- siler
- silēsco
- Silēsia
- Silēsiī
- silex
- Sīliānus
- silicernium
- siliceus
- silicula
- silīgineus
- silīgo
- siliqua
- siliquor
- Sīlius
- sillybus
- silo
- silphium
- Silūrēs
- silūrus
- silus
- silva
- Silvānae
- Silvānus
- silvāticus
- silvēsco
- silvester
- silvestria
- silvestris
- Silvia 1
- Silvia 2
- << >>
- sil|ex, icis m, f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji arba moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BL (2)
- Sirvydas 1642
-
Krzemień, Silex, Titnagas. - Krzemieniſty, Silicib[us] plenus, Titnagingas.
- Krzeſzę ogień, Excudo, excutio ignẽ, elido ignem è ſilice, Iźſkielu vgni.
- wykrzeſáć ogień z kámienia. Excudere ignem ex ſilice. Iźſkilt vgni.
-
- Jokantas 1936
- silex, silicis m ir *f 1) kietas akmuo, titnagas, granitas porcum saxo silice percussit L; sternere clivum Capitolinum silice L išgrįsti; *silici scintillam excudit; pažymint kietaširdiškumą: *tua sunt silicis circum praecordia venae.2) trop. *uola; †grindinys.
- Kuzavinis 2007
- sil|ex, icis m, f 1. kíetas akmuõ; tìtnagas; sternere viam ~ice L išgrį̃sti kẽlią akmenimìs; ~icī scintillam excūdere V išskélti tìtnagu kìbirkštį;2. prk. uolà; ~icum cavernae Lu õlos uolosè
- sil|ex, icis m, f