sollicito

sollicit|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)

Sirvydas 1642
- Fráſuię kogo, troſkam. Solicito aliquem, curam alicui affero, ſolicitudine afficio. Aźuduomi kã śieławártu, karśinu.
- Nagábam kogo, Inquieto, laceſſo, ſolicito, tento, vexo. Kibinu, liećiu.
- Nálegam komu, Trop: Vrgeo, inſto, ingruo alicui, ſolicito. Ráginu ku, vźgułu, kniupſau, knibau, rokſau, łośiu vnt ko.
- Namawiam kogo ná co. Solicito, ſuadeo, induco aliquem, impello. Perkałbu, priwedu, paſiũdźiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- sollicito 1 [sollicitus]
  1) smarkiai sujudinti, sukrėsti, sukelti mundum de suis sedibus; *tellurem aratro arti; *freta remis smarkiai irtis; *arcu feras medžioti; *stamina pollice paliesti stygas.
  
  2) trop.
  
  a) paliesti, sutrukdyti pacem L sudrumsti; statum quietae civitatis L.
  
  b) kelti nerimą, baidyti exspectatio cives sollicitat; libido animum alicuius.
  
  c) suerzinti, sukurstyti, sukiršinti sollicitatus Juppiter L; hilotas spe libertatis N; milites pecuniā; *cupidinem cantu; animos ad defectionem L; sollicitor putare nullos esse deos.
  
  d) žavėti, vilioti *ipsam ingentibus donis; *iudicium donis papirkti; *puellam.

Kuzavinis 2007
- sollicit|o, āre, āvī, ātum vt [sollicitus]
  1. sujùdinti, sukélti, sukrė̃sti (mundum Lu); išraũsti, išárti (tellūrem arātrō V); išvagóti (freta rēmīs V);
  
  2. prk.
  
  1) sutrikdýti, sudrum̃sti (pācem L);
  
  2) kélti nẽrimą, baidýti (hostēs Lcn); haec cūra mē ~at C šìs rū̃pestis mán kẽlia nẽrimą;
  
  3) (su)érzinti, (su)kùrstyti, (su)kìršinti (hīlōtās spē lībertātis N; animōs ad dēfectiōnem L);
  
  4) (pa)skãtinti, (su)vilióti, (su)gùndyti (aliquem dōnīs O);
  
  5) (su)žavė́ti (oculōs Se);
  
  6) (pa)kviẽsti (aliquem in Italiam Ju)