solūtē

solūt|ē
Prieveiksmis. Skiemenys: BLL (3)

Sirvydas 1642
- Swobodnie, Spontè, liberè, ſolutè, Su łayſwy, łayſwiey.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- solūtus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš solvo]
  1) palaidas, nesurištas †toga.
  
  2)
  
  a) laisvas, netrukdomas, nevaržomas animo soluto ac libero; solute dicere; optio eligendi; iudicium senatus; praedia be skolų; *s. in paupertate be rūpesčių; liberi ad causas et soluti veniebant; soluti ab omni sumptu, munere; *solutus ambitione, poenā, omni faenore; su gen. *operum.
  
  b) apie kalbėtoją: laisvas, gudęs, gerai mokąs †solutius promptiusque eloquebatur; in dicendo; in explicandis sententiis; ad dicendum.
  
  c) apie kalbą: nesurištas, be ritmo, laisvas, proziškas oratio; *verba soluta modis proza.
  
  3)
  
  a) be vadžių, nesuvaldomas Clodii praetura; libido solutior N; †soluti in luxum.
  
  b) ištižęs, palaidas, liurbiškas exercitus solute ac neglegenter habiti L; †dicta factaque solutiora et neglegentiam sui praeferentia.

Kuzavinis 2007
- solūt|ē adv. [solūtus] (comp. ~ius C)
  1. laisvaĩ (movērī C); lengvaĩ (dīcere C);
  
  2. nerūpestìngai (agere L);
  
  3. palaidaĩ, nežabótai (lascīvīre T)