- splendēsco
- splendico
- splendidē
- splendido
- splendidus
- splendifico
- splendificus
- splendor
- splendōrifer
- splenduī
- splēniātus
- splēnium
- spodium
- Spolētīnī
- Spolētīnus
- Spolētium
- spoliārium
- spoliātio
- spoliātor
- spoliātrīx
- spoliātus
- spolio
- spolium
- sponda
- spondeo
- spondēum
- spondēus
- spondīacus
- spondylus
- sponge-
- spongia
- spongiōsus
- spongizo
- spongus
- spōns
- spōnsa
- spōnsālia
- spōnsālis
- spōnsio
- spōnso
- spōnsor
- spōnstrīx
- spōnsum
- spōnsus 1
- spōnsus 2
- spōnsus 3
- spontālis
- spontāneus
- sponte
- spontīvus
- << >>
- spond|eo, ēre; spopondī, spōnsum
- Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Susiję: spōnsus 1; spopondī
- Jokantas 1936
spondeo, spopondī, spōnsum 2 [σπένδω]
a) iškilmingai ir formaliai pažadėti, užtikrinti, įžadus duoti, yp. prieš teismą si quis quod spopondit non facit, condemnatur; pecunias, agros, pacem, *fidem; aliquid pro aliquo laiduoti už ką; gnatam alicui P sužadėti su kuo; animis L turėti tvirtą viltį.b) trop. apie daiktus: žadėti, duoti vilties id spondet virtus vestra L.
- Kuzavinis 2007
- spond|eo, ēre; spopondī, spōnsum 1. iškilmìngai pažadė́ti, įsipareigóti (alicuī aliquid C);2. rem̃ti; laidúoti, garantúoti, užtìkrinti; ~ēre prō aliquō C laidúoti ùž ką̃; ~ēre aliquid Pl garantúoti ką̃;3. sužiedúoti, sužadė́ti (fīliam suam alicuī uxōrem Pl);4. pranašáuti, spė́ti, numatýti (clāra dē aliquō Su); dúoti viltiẽs J
- spond|eo, ēre; spopondī, spōnsum