statio

stati|o, ōnis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBA (3)

Sirvydas 1642
- plac potyczki, Acies, cãpus, ſtatio, locus pugnæ. Wieta kariones, karionawite.
- Połoźenie miaſta, etc. Situs, poſitio, ſtatio vrbis, &c. paguldimas.
- ſtácya kośćielna, Statio Eccleſiæ, ſtacia baźnićios.
- ſtanie, Statio. ſtoweimas.
- ſtánowiſko źołnierſkie. Statiua, ſtatio. ſtowikłe kareywiu.
- Straźnicá, Specula, ſtatio. Sargikłe.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- statio, ōnis f [sto]
  1) stovėjimas, stovinčio pozicija, yp. kovotojo, fechtininko pozicija.
  
  2) trop. stovėjimo ar sustojimo vieta, iš viso vieta, buveinė in arce Athenis s. mea nunc placet; *statio gratissima mergis; *sedes apibus statioque petenda; apie laivus: uostas, prieplauka, s. tutissima nautis; stationes litoraque omnia classibus occupavit.
  
  3) postas, sargybos vieta, sargyba, sargybiniai sine stationibus et custodiis sternuntur L; signa ex statione transfert; copias in statione collocare; stationes ponere, disponere; stationem agere L būti sargyboje; in stationem succedere; tempus stationibus terere sargybą einant greičiau leisti laiką; trop. de praesidio et statione vitae decedere.

Kuzavinis 2007
- stati|o, ōnis f [sto]
  1. stovė́jimas; ~ōnem facere Vi sustóti;
  
  2. stovė́jimo (buvìmo) vietà; stotìs O, C;
  
  3. úostas, príeplauka (classibus L);
  
  4. pòstas, sargýbos vietà, sargýba; ~ōnem agere L stovė́ti sargýboje;
  
  5. prk. padėtìs Vi