Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • stil|us, ī m
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)
  • Sirvydas 1642
    • Kołoſtry, záćioſány, ábo źelázem náſádzony. Stylus. Smayłas tuynas.
    • Kołek oſtry. Stylus. Wirbałas aſztras.
    • Kompozycya ſzkolna, piſánie dla ćwiczenia w łáćinie. Exercitatio latina, ſtylus latinus, exercitatio ſcribendi argumẽtum. Pratinimaſis łotinoy.
    • pioro ábo pierze v cybule. Stylus, thallus cæparũ. łayſzkas ſwagunu.
    • pioro piſarſkie, Graphium, ſtylus, calamus ſcriptorius. płukſna raśitoiu.
    • piſánie, Scriptio, ſcriptura, ſtylus. Raſztas.
    • pniak chroſtu roſtącego, etc. Stylus, caudex, m. truncus. Kiełmas.
    • Ryłeć złotniczy, ſznicerſki, Stylus, celt[e], Reźtuwas.
  • Jokantas 1936
    • stilus, ī m [cnf. stimulus]
      1) smailas kuolas, mietas stili caeci aditum adversariis prohibebant.
      2) rašomasai kotelis vienu galu smailu raidėms vedžioti ant vašku aptrauktos lentelės, antru galu plačiu išbraukti, jei kas negerai parašyta: stilum vertere išbraukti, pataisyti.
      3) trop.
      a) rašomojo kotelio vartojimas, rašymas, pratimas rašyti, dėstyti s. est optimus dicendi magister.
      b) rašymo būdas, stilius, individuali autoriaus kalba idem totius orationis; *hic stilus (= mano satyros) me veluti custodiet ensis; raštu paduotas balsas.
  • Kuzavinis 2007
    • stil|us, ī m
      1. stìlius, rašìklis (smailiu galu lazdelė, paprastai geležinė, kuria rašydavo vašku padengtose lentelėse; kitu, plokščiuoju, jos galu išbraukdavo, jei kas negerai parašyta); ◊ saepe ~um vertās H dažnaĩ apsùk rašìklį, t. y. dažnaĩ taisýk, kàs parašýta;
      2. prk.
      1) rãšymo pratýbos; rãštas, rãšymas C;
      2) dė́stymo bū̃das, stìlius (tōtīus ōrātiōnis C); ~us Atticus C atikìnis stìlius;
      3. smailùs baslỹs (kuõlas) Co