- strepitus
- strepo
- stria
- striātūra
- striātus
- strictē
- strictim
- strictio
- strictīvus
- strictor
- strictūra
- strictus
- strīdeo
- strīdo
- strīdor
- strīdulus
- striga 1
- striga 2
- strigilis
- strigmentum
- strigo
- strigōsus
- stringo
- strio
- strix
- strobilus
- stropha
- Strophades
- strophiolum
- strophium
- Strophius
- strūctilis
- strūctor
- strūctūra
- strūctus
- struēs
- struīx
- strūma
- strūmōsus
- struo
- struppus
- strūtheus
- strūthio
- strūthopūs
- strūxī
- Strȳmōn
- Strȳmonis
- Strȳmonius
- studeo
- studiōsē
- studiōsus
- studium
- stultē
- stultiloquentia
- stultiloquium
- stultiloquus
- stultisso
- stultitia
- stultitiēs
- stultividus
- stultus 1
- stultus 2
- stūpa
- stupefacio
- stupefīo
- stupendus
- stupeo
- stupēsco
- stūpeus
- stupiditās
- stupidus
- stupor
- stuppa
- stuppārius
- stuppeus
- stuprātor
- stupro
- stuprōsus
- stuprum
- sturio
- sturnīnus
- sturnus
- Stygius
- stȳlītēs
- Stymphālicus
- Stymphālis
- Stymphālius
- Stymphālus
- stȳptēria
- styrax
- Styx
- su-
- sua
- Suāda
- suādēla
- Suādēla
- suādenter
- suādeo
- suādibilis
- suādus
- Suānī
- >>
- studiōs|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BBLB (4)
- Jokantas 1936
studiōsus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [studium]
1) uolus, stropus quo studiosius armarentur N; praedia studiose coluit; su gen. darąs pastangas, uoliai siekiąs ko, atsidavęs kam litterarum N, dicendi, optimarum artium; venandi aut pilae.2)a) linkęs prie ko, šalininkas, mėgėjas ko mei, tui, sui; Catonis, nobilitatis, existimationis meae, *equorum, *nemorum.b) mokslo trokštąs, studijuojąs, mokytas homo, *cohors; subst. laborem utilem studiosis.
- Kuzavinis 2007
- studiōs|us, a, um adj. [studium] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C) 1. uolùs, stropùs, kruopštùs, rūpestìngas N, Pt etc.;2. uõliai síekiantis; atsidãvęs; ~us litterārum N atsidãvęs mókslui; ~us venandī C aistrìngas medžiótojas;3. ìštikimas, palankùs, draũgiškas (meī C);4. trókštantis mókslo (lector Ap); mokslìngas, mókytas (dīsputātio O); skìrtas mókslui (ōtium PJ)
- studiōs|us, a, um adj. [studium] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)