- suffugio
- suffugium
- suffulcio
- suffūmigātio
- suffūmigo
- suffundo
- suffuscus
- suffūsio
- suffūsus
- sug-
- Sugambrī
- suggero
- suggestio
- suggestum
- suggestus 1
- suggestus 2
- suggill-
- suggrandis
- suggredior
- suggrunda
- suggrundium
- sūgillātio
- sūgillo
- sūgo
- suī 1
- suī 2
- suī 3
- suīle
- suilla
- suillus
- Suiōnēs
- sulcābilis
- sulcāmen
- sulcātim
- sulcātor
- sulco
- sulcus
- sulfur
- sulfurāns
- sulfurātio
- sulfurātum
- sulfurātus
- sulfureus
- sulfurōsus
- Sulla
- Sullānī
- Sullānus
- Sulmo
- Sulmōnēnsēs
- sulphur
- << >>
- Sirvydas 1642
-
Dyſcypliná, biczowánie ſię. Diſciplina, verberatio ſuijpſius ſpontanea. Płakimaſis, ſawis paties płakimas.
-
Ku czemu to? Quorſum hæc? quorſus iſtuc? quid ſibi iſta volunt? Vnt ko tay.
-
omierznąć ſobie, Diſplicere ſibi, laborare faſtidio ſui. Bodeti ſawim paćiu.
-
omierznąć ſobie, Diſplicere ſibi, laborare faſtidio ſui. Bodeti ſawim paćiu.
-
oźionąc, trop: Spe aliquid deſtinare, ſpe & animo aliquid ſibi deſpondere, Parungiu ku ſaw, apzioiu dayktu kury wilćiu.
-
Pokora, Submiſſio, demiſſio animi, humilitas, deſpicientia ſui. źiemibe.
-
ſobie, Mihi, tibi, ſibi. ſaw, taw.
-
- Jokantas 1936
suī gen. pron. reflex. žiūr. sē.
- Kuzavinis 2007
- 1. suī pron. (dat. sibi, acc. ir abl. sē) savę̃s; inter sē C tar̃p savę̃s; sēcum C sù savimì; ◊ nōscere sē ipsum C pažìnti savè pãtį