subigo

subig|o, ere; ēgī, āctum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: BBA (3)
Susiję: subāctus 1; subēgī

Sirvydas 1642
- Bronuię. Occo, ſubigo, glebas. Akieiu.
- Rozczyniam co, Subigo, diluo, Aźumayſzau.
- Rzádko rozczynić, etc. Liquido modo ſubigere, coquere. Skiſtay praſkieſt.
- zwalczyć kogo, Debellare, ſubigere bello. Apgałet.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- sub-igo, ēgī, āctum 3 [ago]
  1) iš apačios užvaryti *lembum adverso flumine remigiis; *ratem conto; naves subigi ad castellum iussit L.
  
  2) pavaryti, pamušti į apačią:
  
  a) pavergti, pajungti, jungą uždėti, nuveikti Bizantios bello N; tertiam partem orbis terrarum; urbes atque nationes S.
  
  b) priversti, prispausti metu subactus Romulo rem aperit L; Volscos ad deditionem L; *fames subigit absumere mensas; †Dareum, ut pacem peteret, nulla vis subegit; su acc. c. inf. SL Romanos vexari et subigi acrius quam Veientes L.
  
  3)
  
  a) išdirbti humus subacta; vomere terram; segetes aratris; *secures in cote galąsti.
  
  b) trop. išmiklinti, išmokyti, išgudrinti tot subacti atque durati bellis L.

Kuzavinis 2007
- subig|o, ere; ēgī, āctum vt [sub + ago]
  1. atvarýti (nāvēs L); suvarýti (suēs in umbrōsum locum Vr);
  
  2. prk.
  
  1) priver̃sti (aliquid facere L); pajùngti, nugalė́ti, pavérgti (gentēs N);
  
  2) éngti, spáusti, várginti, kankìnti (aliquem inōpiā Cs; bellō L);
  
  3) sutrámdyti; prijaukìnti (beluam C);
  
  3. apdoróti, apdìrbti (opus digitīs O); įdìrbti (terram Se); išdìrbti (pellem PM); išgalą́sti (secūrēs V);
  
  4. mìnkyti, maišýti (farīnam Ca);
  
  5. prk. (iš)mìklinti, (iš)mókyti, (iš)lãvinti (hominēs L)