subtīlis

subtīl|is, e
Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LLB (3)

Sirvydas 1642
- Kitayká, Tela ſerici ſubtiliſſimi. Auſtuwas ſziłkinis płonas.
- ſubtelny, Subtilis, argutus, tenuis, ~~łaybaę~~ [łaybas].

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- subtīlis, e (adv. -iter) su comp. ir sup. [sub-texo]
  1) plonas, švelnių jausmų, subtilus iudicium, *iudex, *palatum; subtiliter iudicare.
  
  2) tikslus, gilus, įžvalgus disputator, descriptio partium; argumentatio, definitio.
  
  3) paprastas, natūralus, nepuošnus scriptor, oratio, dicendi genus.

Kuzavinis 2007
- subtīl|is, e adj. [*subtexīlis «plonaĩ ver̃ptas» iš subtexo] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)
  1. plónas (fīlum Lu);
  
  2. smùlkus (farīna PM);
  
  3. aštrùs, išgalą́stas (aciēs gladiī Se);
  
  4. prk.
  
  1) švelnùs (apie jausmą) H;
  
  2) protìngas, tãktiškas (jūdex H);
  
  3) aštrùs, pagaulùs (apie protą); jautrùs (apie klausą) PM, Ce;
  
  4) įžvalgùs (lector PJ);
  
  5) sąmojìngas, sumanùs, gudrùs (disputātor C);
  
  6) išdáilintas, dailùs, gražùs (columna Vi); elegántiškas, subtilùs (sententia PM);
  
  7) rafinúotas, įmantrùs (epistola C);
  
  8) išlavė́jęs; išlẽpintas, lepùs (palātum H);
  
  9) tikslùs (dēfīnītio C); áiškus (argūmentātio PM);
  
  10) išsamùs, smùlkus (dēscrīptio C);
  
  11) sil̃pnas, võs įžiū̃rimas (ignis Lu);
  
  12) (apie kalbą, stilių) pàprastas, natūralùs (ōrātio C; genus dīcendī C)