succurro

succurr|o, ere; currī, cursum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: succursus 1

Sirvydas 1642
- —

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- suc-curro, currī, cursum 3
  1) pabėgti po kuo; trop. pasiimti naštą ant savęs licet omnes in me terrores impendeant, succurram atque subibo.
  
  2) trop. ateiti į galvą ut quidque succurrit libet scribere; *mihi succurrit numen non esse severum; † su neties. kl. †quam diu haereas.
  
  3) skubėti su pagelba, padėti suis laborantibus; succurrit illi Varenus; ne quis satelles posset succurrere N; vitae patris et pudicitiae sororis; adversae fortunae L; tantis malis haec subsidia succurrebant, quominus.

Kuzavinis 2007
- succurr|o, ere; currī, cursum vi [sub + curro]
  1. pabė́gti (paeĩti) põ (kuo) Lu, Vr;
  
  2. prk. pasiim̃ti nãštą; ~am atque subībo C pasiim̃siu nãštą ir̃ panėšė́siu į̃ pagálbą (labōrantibus Su; alicuī auxiliō Cs);
  
  3. pagélbėti, padė́ti (afflīctīs N); gélbėti; ~ere vītae alicūjus C gélbėti kienõ gyvýbę;
  
  4. prk. ateĩti į̃ gálvą (versus ille Homēricus Su)