Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • Sirvydas 1642
    • Nádąźam komu, Sufficio. Sutinku kam, daduomi.
    • Doſtáie, zſtáie, doſtátek ieſt. Sufficit, ſuppetit, ſuppeditat Tinka. Item pertinet, pertingit ad aliquid. Sutinka, pertinka.
    • Námieſtniká obieram. Subſtituo, ſuppono, ſufficio in locum alterius. Iſtatau, aprinku kitu vnt bukłes, vnt wietos kieno
    • Niezdołam, Non ſufficiunt mihi ad hoc vires, non eſt mei ingenij, non eſt meum onus, Ne iźgalu.
    • Wyſtárczyć, Sufficere. Pakakt.
  • Daukantas 1838
    • Sufficio, is, feci, fectum, ficere, i weita kieyno statau, pardedù.
  • Jokantas 1936
    • suf-ficio, fēcī, fectum 3 [sub-facio]
      1) trans.
      a) daryti, dėti po, iš apačios; trop.
      α) dažyti lanam medicamentis; *angues suffecti oculos (gr. acc.) sanguine krauju pasruvusiomis akimis.
      β) teikti, duoti *salices pastoribus umbram sufficiunt; omnium rerum abundantiam.
      b) pastatyti ką keno vieton: išrinkti ką vietoje ko Hasdrubale imperatore suffecto N; †Alexandrum in Philippi locum; consul suffectus L išrinktas vietoje mirusio, neteisėtai išrinkto ar šiaip pasitraukusio; pakeisti *aliam ex alia generando prolem.
      2) intr. užtekti, pakakti nec scribae sufficere potuerunt; *nec verba volenti sufficiunt; †ad vellendum telum sufficit dextra; *non umbo sufficit ictibus neišlaiko; *in aliquid; adversus quattuor populos L; *nos non sufficimus contra tendere; sufficit užtenka; *nec nos obniti contra sufficimus neištenkame jėgų, nepajėgiame.
  • Kuzavinis 2007
    • suffic|io, ere; fēcī, fectum [sub + facio]
      1. vt
      1) padė́ti põ (kuo), taisýti ìš apačiõs; solum ~ere Vi padė́ti pãmatus;
      2) prk.
      a) (nu)dažýti (lānam C); pérmerkti; oculōs suffectus sanguine V kraujù pasrùvusiomis akimìs;
      b) teĩkti, dúoti (cunctārum rērum abundantiam alicuī Ju); salicēs umbram ~iunt V glúosniai teĩkia paùnksnę;
      3) išriñkti viẽtoje kõ (cēnsōrem in locum dēmortuī L); pérrinkti (collēgam L); cōnsul suffectus L papìldomai ìšrinktas kònsulas;
      4) pakeĩsti (prōlem V);
      2. vi
      1) atlaikýti, ištvérti, nepasidúoti; per quadriduum Cremōna suffēcit T Kremonà nepasìdavė kẽturias dienàs; nōn ~iēbant mūrī L síenos neišlaĩkė;
      2) bū́ti pajėgiám, pajė̃gti, įsténgti, išgalė́ti (obnītī contrā V);
      3) užtèkti, pakàkti; Volscīs mīlitēs ~iunt L vòlskams užteñka kareĩvių; imp. ~it pakañka, ganà PJ