- superstitiōsus
- supersto
- superstrātus
- superstrāvī
- superstruo
- supersubstantiālis
- supersum
- supertego
- supertulī
- superurgeo
- superus
- supervacāneus
- supervaco
- supervacuus
- supervādo
- supervehor
- supervenio
- superventus
- supervīvo
- supervolito
- supervolo
- supīnē
- supīno
- supīnum
- supīnus
- suppāctus
- suppaenitet
- suppalpor
- suppār
- supparasītor
- supparium
- supparum
- supparus
- suppeditātio
- suppedito
- suppetiae
- suppeto
- suppīlo
- suppingo
- suppinguis
- supplanto
- supplementum
- suppleo
- supplex
- supplicātio
- suppliciter
- supplicium
- supplico
- supplōdo
- supplōsio
- << >>
- supīn|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BLB (3)
- Jokantas 1936
supīnus 3 [sub, super; cnf. ὕπτιος „atloštas“]
1)a) atlenktas, atriestas, atloštas, atsilošęs quid nunc supina susum in caelum conspicis? P; *caelo supinas si tuleris manus; venter ant nugaros gulinčio žmogaus; *tendo supinas ad caelum manus; utpote supino iactu L kadangi jie mesdami aukštyn turėdavo atsilošti.b) pažulniai einąs aukštyn *colles, vallis L.c) einąs atgal *non redit in fontes unda supina suos.2) trop. tingus, vangus †oratores otiosi et supini.
- Kuzavinis 2007
- supīn|us, a, um adj. [sub] 1. àtlenktas, àtloštas; atsilõšęs; aukštíelninkas; ~um caput Q atloštà (atverstà) galvà; ~us sursum in caelum cōnspicit Pl gulė́damas aukštíelninkas žiū̃ri į̃ dañgų;2. nuolaidùs, nuožulnùs (collis V);3. eĩnantis atgal̃, atbulìnis, ãtgalias (motus corporis C); cursus (flūminis) ~us O atgal̃ tẽkanti srovė̃;4. prk. tingùs, vangùs, nerūpestìngas (animus Ct)
- supīn|us, a, um adj. [sub]