- surpuit
- surrēctio
- surrēctus
- surrēmigo
- Surrentīnī
- Surrentīnus
- Surrentum
- surrēpo
- surreptīcius
- surrēxe
- surrēxī
- surrideo
- surrigo
- surringor
- surripio
- surrogo
- surruo
- surrupio
- sūrsum
- sūrus
- sūs 1
- sus 2
- sus-
- Sūsa
- suscēnseo
- suscēnsio
- suscēpī
- susceptibilis
- susceptio
- suscepto
- susceptor
- susceptum
- susceptus 1
- susceptus 2
- suscipio
- suscitābulum
- suscitātio
- suscitātor
- suscito
- Sūsiānē
- Sūsiānī
- Sūsiānus
- sūsinus
- Sūsis
- suspectio
- suspecto 1
- suspectō 2
- suspector
- suspectus 1
- suspectus 2
- << >>
- suscēns|eo, ēre, uī, um
- Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Susiję: succēnseo
- Jokantas 1936
sus-cēnseo (ne succenseo), cēnsuī 2 [cnf. 2. sus] būti suerzintam, piktam, supykusiam non esse aut ipsi aut militibus suscensendum; tibi non suscenseo, quod eum accusas; su acc. c. inf. quis suscenseat milites non esse L.
- Kuzavinis 2007
- suscēns|eo, ēre, uī, um vi [sus + cēnseo] bū́ti suérzintam (supýkusiam), pýkti, šir̃sti (alicuī C)