Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • su|um, ī n
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)
  • Sirvydas 1642
    • Gołotá, nie ośiádły. Sine cenſu homo, vbi pedem ponat in ſuo non habẽs. Neturelis nuogius, grinius.
  • Jokantas 1936
    • suus 3 (gen. pl. suum vietoje suōrum T) pron. poss.
      1) savo, savas, nuosavas, jo(s), jų si anulum suum tibi tradidit; incidit in eandem invidiam, quam pater suus N; suae quisque fortunae faber kiekvienas nulemia savo likimą; sua cuique laus propria debetur; habenda ratio non sua solum, sed etiam aliorum; aliquem suum facere L perkant padaryti savu; sustiprinama galūnėmis -pte ir -met: suapte manu interficit; suopte ingenio L; suismet praesidiis capti L; suamet scelera S; subst. suum, ī n jo, jų, jo arba jų nuosavybė, dalykas, reikalas suum cuique tribuere; de suo dare iš savo turto; suum recuperare non posse; se suaque omnia; suī, ōrum m jo, jų, jo arba jų giminės, draugai, šalininkai, saviškiai, namiegos aequabiliter in alienos et in suos irruebat.
      2)
      a) ypatingas, tam tikras, atatinkamas, saviškas suo Marte pugnare L savo įprastu būdu; naves suum numerum habent; suo anno consulem fieri įstatymo nustatytais metais.
      b) patogus, tinkamas, pageidaujamas suo tempore atque alieno hostibus L; suo loco pugnam facere; Caesar hostem in suum locum elicuit; *ventis iturus non suis.
      c) būti pačiam sau ponu, būti nepriklausomam, savarankiškam in dusputando s. esse poterit; *vix sua erat vos turėjo protą.
  • Kuzavinis 2007
    • su|um, ī n [suus] kàs sãva, sãvas dalỹkas, sãvas dáiktas; nuosavýbė, sãvas tur̃tas; ~ī nihil dēperdere Cs niẽko sàvo nepraràsti; ~um cuīque tribuere C kiekvienám atidúoti kàs jõ