Thesaurus Latino-Lituanicus

1) savo, savas, nuosavas, jo(s), jų si anulum suum tibi tradidit; incidit in eandem invidiam, quam pater suus N; suae quisque fortunae faber kiekvienas nulemia savo likimą; sua cuique laus propria debetur; habenda ratio non sua solum, sed etiam aliorum; aliquem suum facere L perkant padaryti savu; sustiprinama galūnėmis -pte ir -met: suapte manu interficit; suopte ingenio L; suismet praesidiis capti L; suamet scelera S; subst. suum, ī n jo, jų, jo arba jų nuosavybė, dalykas, reikalas suum cuique tribuere; de suo dare iš savo turto; suum recuperare non posse; se suaque omnia; suī, ōrum m jo, jų, jo arba jų giminės, draugai, šalininkai, saviškiai, namiegos aequabiliter in alienos et in suos irruebat.

a) ypatingas, tam tikras, atatinkamas, saviškas suo Marte pugnare L savo įprastu būdu; naves suum numerum habent; suo anno consulem fieri įstatymo nustatytais metais.

b) patogus, tinkamas, pageidaujamas suo tempore atque alieno hostibus L; suo loco pugnam facere; Caesar hostem in suum locum elicuit; *ventis iturus non suis.

c) būti pačiam sau ponu, būti nepriklausomam, savarankiškam in dusputando s. esse poterit; *vix sua erat vos turėjo protą.

1. sàvo; sãvas, núosavas; jõ, jõs, jų̃; ~ā manū scrībere N (pa)rašýti sàvo rankà; duōs ~ōs fīliōs Cs dù sàvo sū́nus; ostendit, quid pater ~us fēcisset Cs jìs papãsakojo, ką̃ jõ tė́vas bùvo padãręs; ◊ ~am cuīque spōnsam, mihi meam C kiekvienám savà sužadė́tinė, õ mán manà, t. y. kiekvíenas tùri sàvo skõnį;

2. sãvitas, tám tìkras, atitiñkamas; nōmen ~um C savità žõdžio reikšmė̃; ~õ tempore C tám tikrù metù;

3. patogùs, tiñkamas, pageidáujamas; palankùs (ventus H); ~ō locō pugnāre S kovóti patogiojè viẽtoje;

4. pàts sáu põnas, nepriklaũsomas, savarañkiškas (in disputandō C); ◊ ~ī juris esse C bū́ti nepriklaũsomam;

5. laĩsvas; ancilla nunc ~a est Pl tarnáitė dabar̃ yrà laisvà (nebè vérgė)