Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • tacit|us, a, um
  • Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BBB (3)
  • Susiję: taceo; tacuī
  • Sirvydas 1642
    • Nieſnaſka, Simultas, inimicitiæ tacitæ, Neſundara.
  • Jokantas 1936
    • tacitus 3 (adv. -ē) [ptc. iš taceo]
      1)
      a) tylįs, tylėdamas iniurias tacite ferre ramiai; *cum tacita virgine; me tacito man tylint; hoc tacitus praeterire non possum tylomis nuleisti; patria quodam modo tacita tecum loquitur; contumeliam tacitus tulit L nė žodžio nesakydamas.
      b) trop. ramus, tylus, be garso *tacitā voce; habuit provinciam tacitam et quietam; subst. *Ganges per tacitum surgens tyliai plaukdamas, nešniokšdamas.
      2)
      a) nutylėtas, nekalbėtas voltus sermo tacitus mentis; t. relinquere nutylėti; aliquid t. tenere palikti neaptarus; ne id quidem ab Turno tulisse tacitum L Turnas ir to nepalikęs neatsikirtęs.
      b) trop. tylumoje įvykstąs, tylus, slaptas cogitationes, existimatio; tacitae magis timendae sunt inimicitiae quam apertae; sensus neaiškus jausmas; *tacitum vivit sub pectore vulnus; *t. ira; subst. *vulgator taciti.
  • Kuzavinis 2007
    • tacit|us, a, um
      1. part. perf. iš taceo;
      2. adj.
      1) tylùs, týlintis (virgo H);
      2) prk.
      a) tylùs, negar̃siai skam̃bantis; ~ā vōce O tyliù balsù;
      b) tylùs, ramùs, bé triùkšmo (nemus V);
      3) tylùs, bežãdis, neišréikštas žõdžiais; ~a assēnsio C tylùs pritarìmas;
      4) prk. neáiškus; sēnsus ~us C neáiški núojauta;
      5) nutylė́tas, neàptartas; aliquid ~um relinquere C nutylė́ti ką̃ nórs;
      6) prk. slãptas (jūdicium C); slẽpiamas (vulnus V; īra V)