tingo

ting|o, ere; tīnxī, tīnctum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
Susiję: tīnctus 1; tinguo; tīnxī

Sirvydas 1642
- Chrzczę. Baptizo. Baptiſmate tingo, initio. Krikſztiju.
- omaczam w czym, Intingo, tingo aliquid in aceto, &c. Pamirkiu.
- Szafranię co, Croco tingo. śieproniju.

Daukantas 1838
- Tingo, is, tinxi, ctum, gere, mirkite, driekinte, szlapinte.

Jokantas 1936
- tingo (tinguo), tīnxī, tīnctum 3 [cnf. τέγγω]
  1)
  
  a) sušlapinti, sudrėkinti, aplieti, apšlakstyti *sanguine tingitur culter; *in amne faces užgesinti; *victima pontificum securim cervice tinget; *ora lacrimis.
  
  b) dažyti, tepti *poma puniceo colore; nihil nisi conchylio tinctum; subst. tīncta, ōrum n kas dažyta, margos spalvos.
  
  2) trop. aprūpinti kuo, turėti ką Laelia patris elegantiā tincta.

Kuzavinis 2007
- ting|o, ere; tīnxī, tīnctum vt
  1. sudrėkìnti, suvìlgyti, apšlakstýti (aliquid sanguine C); patèpti (tēlum venēnō PM); panardìnti, įmer̃kti (in undīs pedum vestīgia O);
  
  2. dažýti (comam O; lānās H);
  
  3. vėl. krìkštyti Vlg, La;
  
  4. prk.
  
  1) nuspal̃vinti (libellōs sale Rōmānō M);
  
  2) turė́ti (patris ēlegantiam C)