- tritavia
- tritavus
- tritē
- trīticeus
- trīticum
- Trītōn
- Trītōnes
- Trītōnia
- Trītōniacus
- Trītōnis 1
- Trītōnis 2
- Trītōnius
- trītor
- trītūra
- trītūrātio
- trītūrātor
- trītūro
- trītus 1
- trītus 2
- triumphālia
- triumphālis 1
- triumphālis 2
- triumphātor
- triumpho
- triumphus
- triumvir
- triumvirālis
- triumvirātus
- triumvirī
- triuncis
- trivenēfica
- trīvī
- Trivia
- triviālis
- triviāliter
- Trivīcum
- trivium
- trivius
- Trōas 1
- Trōas 2
- trochaeus
- trochaicē
- trochaicus
- trochiscus
- trochlea
- trochleātim
- trochus
- Trocmī
- Trōes
- Troezēn
- << >>
- triumph|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)
- Jokantas 1936
triumphus, ī m [cnf. θρίαμβος]
1) triumfas, iškilmingas karo vado įvažiavimas į miestą nugalėjus priešą; senatas leisdavo triumfą (triumphum decernere) tik už rimtas lemiamos reikšmės pergales, kurios praplėsdavo tėvynės sienas ar bent suduodavo didelį smūgį priešui (ne mažiau kaip 5000 užmuštų); triumphum deportare ex provincia N gauti triumfą už provincijos nugalėjimą; triumphum agere de aliquo, ex aliquo švęsti pergalę; su gen. obj. Pharsalicae pugnae.2) trop. pergalė ut repulsam tuam triumphum suum duxerint.
- Kuzavinis 2007
- triumph|us, ī m [gr.] 1. triùmfas, iškilmìngas kárvedžio nugalė́tojo įvažiãvimas į̃ Ròmą; ~um agere L triumfúoti, iškilmìngai švę̃sti pérgalę;2. prk.1) pérgalė (dē aliquā rē C; ex aliquā rē L);2) džiū́gavimas, džiaũgsmas H
- triumph|us, ī m [gr.]