tumultus

tumult|us, ūs m
Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)

Sirvydas 1642
- Buntuię. Concito, facio ſeditionem, excito tumultum. Waydiju, mayſztu darau, mayſzau, waydu ſukuriu.
- Zámieſzánie, Confuſio, perturbatio, tumultus, Mayſztas.
- Rozruch, Tumultus, tumultuatio, turba. Mayſzta.
- Trwoga, Tumultus, v. Zatrwoźenie.
- źgiełk, Tumultus, ſtrepitus forenſis. Trunkſmas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- tumultus, ūs ir ī m [tumeo]
  1) neramumas, triukšmas, bildesys magno cum strepitu ac tumultu castris egressi; t. e castris in urbem penetrat L; †verborum; tumultum facere S, praebere L; *mihi bilem vestri movere tumultus; *t. aetherii griausmas; *quanto trepidet tumultu Orion audra.
  
  2) sukilimas, maištas, sumišimas in bello ac tumultu; conflare gladiatorum ac fugitivorum tumultum; cohortes tumulti causa conscribere S; t. Gallicus; servilis vergų sukilimas; tumultum esse decrevit senatus L paskelbė, kad yra sukilimas (ir kad skelbiama mobilizacija); t. fuit verius quam bellum L.
  
  3) trop. sielvartas, susijaudinimas *mentis; t. inicere civitati.

Kuzavinis 2007
- tumult|us, ūs m [tumeo]
  1. triùkšmas, bildesỹs (armōrum T); ~us tremendus H griáudėjimas; ~ūs aeteriī O griaustìnis ir̃ žaibaĩ;
  
  2. audringùmas; per Aegeōs ~ūs H per̃ audrìngą Egė́jo jū́rą;
  
  3. neramùmas (vītae C);
  
  4. pakrikìmas L;
  
  5. bruzdė́jimas, maĩštas (Gallicus L); ~um dēcernere C paskélbti kãro pãdėtį;
  
  6. prk. susijáudinimas, nẽrimas; ~us mentis H síelvartas