- ultimō
- ultimum 1
- ultimum 2
- ultimus
- ultio
- ultor
- ultrā 1
- ultrā 2
- ultrāmundānus
- ultrīx
- ultrō
- ultrōneitās
- ultrōneus
- ultus
- Ulubrae
- Ulubrānus
- ulula
- ululābilis
- ululātus
- ululo
- ulva
- ulvōsus
- umbella
- Umber
- umbilīcus
- umbo
- Umbra
- umbra
- umbrāculum
- umbrāliter
- umbrāticolus
- umbrāticus
- umbrātilis
- Umbrī
- Umbria
- Umbricus
- umbrifer
- umbro
- umbrōsus
- ūmecto
- ūmēns
- ūmentia
- ūmeo
- umerus
- ūmid-
- ūmor
- umquam
- ūnā
- ūnanimāns
- ūnanimis
- << >>
- umbilīc|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLB (4)
- Jokantas 1936
umbilīcus, ī m
1) bamba umbilico tenus aqua erat L; trop. qui locus, quod in media est insula situs, umbilicus Siciliae nominatur.2) knygos ritinio buožė: dešinysis papiro lakšto kraštas būdavo prilipdomas prie lazdelės ir suvyniojamas į ritinį; lazdelės galai būdavo pagražinami buožėmis ir buvo vadinami umbilici; iš čia posakiai †novi libri, novi umbilici; *iambos ad umbilicum adducere pabaigti.3) tam tikra rūšis jūros straigių.
- Kuzavinis 2007
- umbilīc|us, ī m 1. bámba Ce, PM;2. prk. vidurỹs, ceñtras (Graeciae L);3. knỹgos lazdẽlės bum̃bulas (pagražintas galas, kyšantis iš knygos ritinio) Ct, M; ◊ librum ūsque ad ~um revolvere Se pérskaityti knỹgą ikì gãlo;4. sáulės laĩkrodžio rodỹklė PM;5. zool. jū́rų sráigė C, VM
- umbilīc|us, ī m