vectīgal

vectīg|al, ālis n
Daiktavardis, 3 linksniuotė (balsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)

Sirvydas 1642
- Czopowe. Vectigal doliare. Mokieſtis nuog wołes.
- Cło. Vectigal, portorium. Muytas.
- Hołd. Stipendium, tributum vectigal. Dokłe, donis.
- Hołduię komu, Vectigal penſito, ſtipendiarius alicuius ſum. Doni kam modk, dokły duomi.
- Moſtowe, cło od moſtu, Vectigal ponti reficiendo inſtitutum. Muytas nuog tiłto.
- Moſtowy, celnik ná mośćie. Qui vectigal accipit, & pontis curam habet. Muytinikas vnt tylto eſſus.
- pobor, Tributum, vectigal, indictio. Dokłe, donis, ćiźie.
- Pobor dáię. Pendo cõfero tributũ, vectigal, &c. Dokły duomi.
- pobor odbieram, Exigo tributum, cenſum, vectigal. Dokły atrinku.
- Przemycenie, Vectigal fraudatum. Muyto nemokieimas.
- Przemycony, Qui vectigal non ſoluit. Muyto nutraukieias.

Daukantas 1838
- Vectigal, alis, n. mokesnys, arba muitas.

Jokantas 1936
- vectīgal, ālis n [n adj. vectigalis]
  1) netiesioginis mokestis valstybei, rinkliava, muitas už naudojimąsi valstybei priklausančiu daiktu ar įtaisu vectigal viae silice stratae L; cum hostium copiae non longe absunt, neque ex portu (muito mokestis) neque ex decumis (dešimtinė) neque ex scriptura (mokestis už ganyklą) vectigal conservari potest; portoria reliquaque vectigalia; vectigalia pendere, pensitare; †vectigalia Africae valstybės pajamos; †tributa (karo mokesčiai) aut vectigalia aut onera (šiaip apsunkinimai); v. praetorium garbės mezliava vietininkams.
  
  2) trop.
  
  a) valstybei priklausanti mokesčių sritis v. nostra atque provinciae.
  
  b) pajamos, įplaukos urbana, rustica; ex meo tenui v.; priež. parsimonia est magnum v. pajamų šaltinis.

Kuzavinis 2007
- vectīg|al, ālis n [veho]
  1. mókestis, riñkliava; muĩtas (portōrium Cs); ~al ex decumīs C dešimtìnė (nuo derliaus); ~al statuere L nustatýti mókestį; ~ālia pendere C mokė́ti mókesčius; ~ālia exigere C im̃ti mókesčius;
  
  2. dúoklė; Caesar constituit, quid ~al Britannia penderet Cs Cèzaris nustãtė, kókią dúoklę tùri dúoti Britãnija;
  
  3. prk. pãjamos, į́plaukos (rūstica C); į́plaukų šaltìnis; ◊ parsimōnia est magnum ~al C taupùmas yrà dìdelis į́plaukų šaltìnis