- vīluī
- vīmen
- vīmentum
- vīminālis
- Vīminālis
- vīminētum
- vīmineus
- vīnāceus
- Vīnālia
- vīnālis
- vīnārium
- vīnārius 1
- vīnārius 2
- vinca
- vincibilis
- vincio
- vinclum
- vinco
- vīnctio
- vīnctor
- vīnctūra
- vīnctus
- vinculātus
- vinculo
- vinculum
- Vindelicī
- Vindelicus
- vīndēmia
- vīndēmiālis
- vīndēmiātor
- vīndēmio
- vīndēmiola
- vīndēmitor
- Vindex
- vindex 1
- vindex 2
- vindicātio
- vindiciae
- vindico
- vindicta
- Vindobona
- Vindonissa
- vīnea
- vīneālis
- vīneārius
- vīneāticus
- vīneola
- vīnētum
- vīneus
- vīnibua
- << >>
- vincul|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Susiję: vinclum
- Sirvydas 1642
-
Klauſurá kśiąg. Vincula ærea librorum. Apikałos knigu.
-
Niemota, Infantia, vinculum & nodus linguæ. Neźadas, nekałba.
-
Panna pęto ná rękę v ſzyię, Numella, vinculum pedes hominum & caput ſtringens, Rayſztis, puntis.
-
podwiąſka, Faſcia, faſciola, periſcelis, idis, f. genualia vincula. Kielaraykſzte.
-
Swora, Copula, vinculum, Surayſztis.
-
Vrywam co vwiązánego, Abrumpo vincula, rumpo. Nutraukiu.
-
więźienie, Cuſtodia, carcer, vincula orum. Kaline, ſaytay.
-
więzy, Vincula, Saytay.
-
wylámuię ſię z więźienia, Refractis clauſtris euado, vincula carceris rũpo. Iſzſiłauźiu iźg kalines.
-
związek, związka. Vinculum, nexus, nodus, Riśis, rayſztis.
-
- Jokantas 1936
vinculum (vinclum), ī n [vincio]
1)a) virvė, saitas, raištis corpora constricta vinculis; *vincula chartae demere atrišti laiško raiščius (laiškus pirma surišdavo, paskui ant vilkstės dėdavo antspaudą); apie sandalijų šikšnas: *stringebant magnos vincula parva pedes; *vincla pedibus demunt; *vincula linea, stuppea lininė, kanapinė virvė.b) pl. pančiai esse in vinclis et catenis; ex vinculis publicis effugere iš kalėjimo; aliquem in vincula conicere; ex vinculis causam dicere supančiotam; *exutae vinclis palmae.2) trop. pančiai, ryšiai, jungė animus vinclis corporis liberatus; vinculo religionis teneri; totam Galliam sempiternis vinclis astringere; vinculum cupiditatis iniectum est L; conari servitutis vincla rumpere; vincla fugae L kas sulaiko nuo bėgimo; neque est ullum amicitiae certius vinculum; propinquitatis et adfinitatis vinculis coniunctum esse.
- Kuzavinis 2007
- vincul|um, ī n [vincio] 1. raĩštis (tunicae O); pãsaitas, vir̃vė; abrumpere ~a L nutráukti virvès; ~a retinent nāvēs Cs laivùs laĩko lýnai;2. ãprišalas (capillī Pl); šikšnẽlė; ~a galeae O šálmo šikšnẽlės; ~a dē pede dētrahere Ti atráišioti sandalùs;3. pl. ~a pánčiai, grandìnės; ~a rumpere V sutráukyti pánčius; in ~īs conjectus Cs surakìntas grandìnėmis;4. prk.1) kalė́jimas; ~a pūblica N valstýbinis kalė́jimas; in ~a dūcī L bū́ti sodìnamam į̃ kalė́jimą;2) ryšỹs (jugāle V); sanguinis ~a P kraũjo ryšiaĩ; ~a propinquitātis C giminỹstės ryšiaĩ;3) príedermė (fideī L);4) kliū́tis; ~a fugae L bėgìmo kliū́tys
- vincul|um, ī n [vincio]